Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) daugėja skrydžių, o pagal rodiklius tarp Baltijos šalių oro uostų jis jau nebėra paskutinis ir toliau ieško priemonių, kaip išbristi iš metus trunkančios krizės.

Latvijos kapitalo skrydžių bendrovė "airBaltic" paskelbė atnaujinanti reguliariuosius skrydžius iš Vilniaus į kai kuriuos Europos miestus. Ji netrukus jau skraidins keleivius penkiomis kryptimis - į Paryžių, Amsterdamą, Romą, Berlyną ir Miuncheną.

Be to, Lietuvos kapitalo įmonė "Star1 Airlines" nuo antros lapkričio pusės įves dar vieną naują reisą - į Milaną.

Vakar Estijos oro linijų bendrovė "Estonian Air" pranešė apie sprendimą nuo lapkričio 16 dienos padauginti skrydžių Talinas-Vilnius nuo 8 iki 10 per savaitę, nes šiuo maršrutu skraidantys bendrovės lėktuvai pastaruoju metu sulaukia gerokai daugiau keleivių.

Priviliojo mokesčių nuolaidomis

Latvijos skrydžių bendrovę atgal į TVOU parviliojo dešimt kartų sumažintas keleivio mokestis. Didžiausias Lietuvoje oro uostas keleivio mokestį nuo 40 iki 4 litų sumažino pirmadienį. Šis sprendimas galios metus. Nuo gruodžio TVOU ketina skrydžių bendrovėms taikyti nuolaidas pagal jų pervežamą keleivių skaičių.

Specialistai suskubo prognozuoti, kad taikydamas naujus mokesčius TVOU kitąmet išsiverš tarp konkurentų į priekį ir nuvilios, pavyzdžiui, Rygos keleivius bei taps sparčiausiai besiplėtojančiu oro uostu visoje Europos Sąjungoje.

Nuo birželio TVOU pagal keleivių skaičių kiekvieną mėnesį pradėjo lenkti Talino oro uostą ir tapo regiono lyderiu pagal užsakomuosius skrydžius. Nuo birželio TVOU paslaugomis naudojosi daugiau nei 651 tūkst. keleivių, o Talino oro uosto - 595 tūkstančiai.

Šiemet buvo pradėta taikyti efektyvi TVOU išlaidų mažinimo programa - įmonės sąnaudos sieks 85 mln. litų, nors pernai jos siekė net 140 mln. litų. Planuojama, kad kitais metais jos sumažės iki 60 mln. litų. Toks TVOU veikos efektyvinimas leidžia ieškoti naujų galimybių oro bendrovėms pritraukti.

Šiuo metu TVOU dirba 15 reguliariųjų oro linijų bendrovių: "Aer Lingus", "airBaltic", "Austrian Airlines", "Brussels Airlines", "Czech Airlines", "Donbassaero Airlines", "Estonian Air", "Finnair", "LOT Polish Airlines", "Lufthansa", "Norwegian Air Shuttle", "Skyways", "Star1 Airlines", "UtAir" ir "Yamal Airlines". Pastaroji yra naujausia darbą TVOU pradedanti bendrovė, skraidinsianti keleivius į Maskvą.

Iš Vilniaus ir į Vilnių reguliarieji skrydžiai vyksta iš viso 16 krypčių: Dublinas, Londonas, Kopenhaga, Ryga, Viena, Briuselis, Praha, Kijevas, Talinas, Varšuva, Frankfurtas, Oslas, Stokholmas, Milanas, Maskva, Helsinkis.

Per parą iš TVOU vidutiniškai pakyla 64 lėktuvai, jais skraidinama per 4 tūkst. keleivių, t. y. 39 proc. mažiau nei pernai.

TVOU komunikacijos vadovės Gabrielės Vasiliauskaitės manymu, tokiam kritimui įtakos turėjo ne tik sumažėjęs skrydžių skaičius, kai metų pradžioje veiklą nutraukė viena Lietuvos skrydžių bendrovė, bet ir viso pasaulio aviacijos verslą sukrėtęs sunkmetis. Sumažėjus keleivių srautams, oro linijų bendrovės priverstos rinktis tik pelningiausius maršrutus.

Netiesioginių skrydžių kelias

Pastaruoju metu skrydžių trūkumu negali skųstis ir Lietuvos pajūris. Skandinavijos oro linijos SAS Lietuvoje naudojasi Palangos oro uostu. Iš jo per savaitę organizuojama 19 skrydžių į Danijos sostinę Kopenhagą, iš čia galima pasiekti daugiau kaip 30 pasaulio šalių.

Tiesa, pigesnių tiesioginių skrydžių į kitų šalių sostines trūksta.

Tačiau SAS Lietuvos regiono vadovė Rūta Jucienė LŽ tvirtino, kad tiesioginiai skrydžiai ne visada yra geriausia išeitis - svarbu esą skraidinti keleivius į stambius oro uostus, tokius, kur galima patogiai persėsti į kitą lėktuvą ir pasirinkti dar daugiau kelionės krypčių.

"Lietuvoje negatyviai nušviečiama skrydžių padėtis ir tai neigiamai veikia keleivius. Tiesioginiai skrydžiai tokiai mažai šaliai nebūtini, kai į ją skraido didžiųjų patikimų oro linijų bendrovių lėktuvai", - teigė ji.

Anot specialistės, prasidėjus pasaulio ekonomikos krizei įmonė pati griebėsi taupymo programos ir net padidino skrydžių iš Palangos skaičių.

Atsižvelgia į keleivių poreikius

Kitaip mano iš TVOU skrydžius vykdančios lietuviško kapitalo bendrovės "Star1 Airlines" vadovai. Jos lėktuvai žiemos sezonu keturis kartus per savaitę skrenda į Londoną ir Dubliną, o netrukus bus pristatyti skrydžiai į Milaną. Įmonės direktorius Martynas Laivys negalėjo palyginti šiuo metu esančio keleivių srauto su buvusiu prieš sunkmetį, nes bendrovė savo veiklą pradėjo tik šią vasarą, tačiau pripažino keleivių trūkumo nepajutęs.

"Planuodami savo skrydžių tvarkaraštį, specialiai pasirinkome kryptis, kurios yra paklausios ir kur trūko reisų. Remdamiesi oro uostų skelbiama statistika matome, kad keleivių srautas sumažėjo, tačiau reikia žiūrėti kompleksiškai ir įvertinti, kiek procentiškai sumažėjo pačių skrydžių, palyginti su praėjusiais metais", - komentavo jis.

Pažeis konkurencijos sąlygas

Kaip žinoma, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis iki gruodžio 1 dienos žada patvirtinti valstybei svarbias tiesiogines oro susisiekimo kryptis. Susisiekimo ministerija prašo Vyriausybės skirti 15 mln. litų reguliariems reisams šiomis kryptimis remti. Šia apvalia suma domisi ne viena oro linijų bendrovė, bet skrydžių organizatoriai labiau pasikliauja savimi.

TVOU atstovės G.Vasiliauskaitės įsitikinimu, Vyriausybės skrydžių plėtrai skirta parama padėtų padidinti bendrus keleivių srautus oro uostuose.

Tačiau Susisiekimo ministerijos planus remti oro transportą skeptiškai vertina SAS Lietuvos regiono vadovė R.Jucienė: "Keistas atrodo ministerijos nutarimas remti tik tam tikras kryptis - tai sudaro nelygias kokurencijos sąlygas rinkoje."

Bendrovės "Star1 Airlines" vadovas M.Laivys taip pat negailėjo kritikos Susisiekimo ministerijos parengtam paramos oro transportui planui. "Vien teikdami paramą skrydžių kryptims plėtoti keleivių srautų nesukursime, reikia mąstyti apie poreikio skraidyti skatinimą. Šis skatinimas turi vykti dviem kryptimis - keliauti iš Lietuvos ir į ją. Kodėl užsienio turistai šiandien turėtų vykti į Lietuvą? Kas juos čia gali vilioti? Kas daroma, kad jie čia atvyktų?", - kėlė klausimą jis.

Pašnekovas tvirtino, kad valdžios pareiga - skatinti įvažiuojamąjį turizmą, sukurti pagrindą, kad žmonės norėtų atvykti į Lietuvą.

Kalbėdamas apie Vyriausybės ketinimą išskirti prioritetinius maršrutus M.Laivys atkreipė dėmesį, kad dar neįvertintas realus šių maršrutų poreikis. "Suprantamas valdžios noras atkurti susisiekimą su pagrindiniais Europos šalių didmiesčiais, tačiau vien tik šių maršrutų įvedimas keleivių srauto didėjimo jiems negarantuos ir bus labai gaila, kad investuoti nemenki mokesčių mokėtojų pinigai neduos apčiuopiamos naudos", - teigė jis. Pasak specialisto, skrydžų poreikio šiuo metu negalima vertinti remiantis istoriniais duomenimis, nes keleivių srautai ir kryptys šiuo metu gerokai pasikeitė.