Plaukų spalva gali atskleisti charakterio subtilybes(1)

Persidažius plaukus kartais žmogaus išvaizda pasikeičia į gerąją pusę, o kartais - atvirkščiai, jaučiamės nejaukiai, kol priprantame prie naujos pažįstamojo išvaizdos. Psichologai tikina, jog akį dažniausiai rėžia ne pati spalva, o tai, kad ji žmogui netinka.

Pasak psichologų, įvairaus amžiaus ir temperamento žmonės į spalvas reaguoja skirtingai. Be to, nors priklausomai nuo įvairiausių aplinkybių spalvų suvokimas per gyvenimą ne kartą keičiasi, ryškios spalvos dažniau suvokiamos kaip skatinančios veržlumą, raginimą veikti, o šviesūs atspalviai ir balta veikia raminamai, slopina susierzinimą.

Psichologai teigia, kad eksperimentus su spalvomis reikia vertinti įsižiūrėjus į žmogų ir stengiantis suprasti jo emocinę ir fizinę būklę. Tarkim jei iš prigimties šviesiaplaukis, tačiau santūrus ir ramus žmogus staiga nusidažo plaukus ryškia vario ar ugnine spalva, aplinkiniai netruks pajusti, kad išvaizda nedera su vidiniu pasauliu.

Jei iš prigimties energinga tamsiaplaukė staiga pasišviesintų plaukus, greitai suvoktume, kokia toji spalva atrodo varginanti. Bet jeigu plaukus nusišviesintų lėto būdo tamsiaplaukė, ji atrodys labai patraukliai, nes išvaizda ir vidinis pasaulis šiuo atveju atitiks vienas kitą. Taigi koreguodamas plaukų spalvą žmogus suteikia aplinkiniams tam tikros informacijos.

Pavyzdžiui, juodai plaukus dažo linkę į kraštutinumus ar mėgstantys rizikuoti, savimylos, tačiau dažnai puolantys į depresiją, be pusiausvyros žmonės. Ji rodo arba neviltį, arba norą protestuoti, atsiriboti.

Gelsvus atspalvius mėgstantys orientuojasi į ateitį, turi daug vilčių, fantazijų, kartais būna pavydūs. Bet gelsvai plaukų niekada nesidažys silpnos psichikos žmogus.

Violetinę spalvą mėgsta apdairūs, ekscentriški, lengvai įtikinami žmonės.

Įvairiais rudos spalvos atspalviais dažosi sėdintys “savo rogėse” žmonės. Kaštoninius atspalvius renkasi nepakeliantys vienatvės, rudus - individualistai. Pelenų spalvą renkasi linkę atsiriboti nuo kitų.