Eksperimentas: moksleivė pamokos metu netyčia atrado naują medžiagą(1)

Šiemet gauti Valstybės Nepriklausomybės stipendiją pretenduoja vos du mokslininkai. Iki vasario vidurio speciali komisija turi nuspręsti, ar skirti šią stipendiją ir kam skirti.

Tarptautinė astronautų grupė ketvirtadienį pranešė radusi ketvirtą planetą už Saulės sistemos ribų, kurioje galėtų būti vandens, galimas gyvybės egzistavimas ir kuri yra už 22 šviesmečių nuo Žemės.

Už 41 šviesmečio nuo Žemės esanti „55 Cancri e“ planeta – vietelė ne iš maloniausiųjų. Tačiau panašu, jog pragariškame karštyje ir slėgyje, svilinant čia pat kybančiai gimtajai žvaigždei, iš suskeldėjusių negyvų uolienų sunkiasi… itin agresyvaus tirpiklio savybėmis pasižymintis neįprastas skystis. +2000ºC temperatūroje?

Kasdieniame gyvenime prie šviesos esame taip įpratę, kad apie ją net nesusimąstome, šviesa yra tarsi oras. Ji yra, ir tiek. Mes tik retkarčiais atkreipiame dėmesį į šviesą ir imame grožėtis jos reiškiniais – spalvota vaivorykšte, žaibu tamsiame danguje, saulėlydžiu, saulės apšviestų bažnyčių spalvotais vitražais, romantiškus jausmus keliančiu žvakės mirgėjimu.

Praėjusiais metais, kai Žemės link skriejo 2,5 tonų sveriantis palydovas, nemažą dalį jo kelyje atsidūrusio Pekino nuo sunaikinimo skyrė vos 7 minutės.

Šimto metų senumo astronominės fotografinės plokštelės padėjo atrasti daug žvaigždžių, kintančių iki šiol nematytais būdais. Šie atradimai padaryti išanalizavus 500 tūkst. plokštelių, kurias nuo XIX a. 9 deš. iki XX a. 9 deš. padarė Harvardo koledžo observatorija, tyrinėjusi visą dangų.

Dėl Rusijos Marso zondo „Phobos-Grunt“ gedimo kalta kosminė radiacija, sutrikdžiusi kosminio aparato kompiuterinių sistemų veiklą.

Vertinant matematiškai, nežemiškos būtybės, jei jos egzistuoja, jau turėjo mus aptikti, taigi dėl kažkokios priežasties mūsų sąmoningai vengiama.

Rusija pakartos mėginimus tirti Marsą ir jo palydovą, pareiškė spaudos konferencijoje Federalinės kosmoso agentūros "Roskosmos" vadovas Vladimiras Popovkinas, pranešama BBC tinklalapyje.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kvapai geriau nei, pavyzdžiui, garsai, gali nukelti į tolimos praeities prisiminimus. Tokie tyrimo rezultatai patvirtino garsiąją prancūzų rašytojo Marselio Prusto teoriją, išdėstytą septynių dalių veikale „Prarasto laiko beieškant“ (pranc. „À la recherche du temps perdu“)

Mokslininkai mėgina rasti būdų apsaugoti mūsų planetą nuo tokio pobūdžio kosminių akmenų atakų. Viena iš to siekiančių programų – Europos Sąjungos finansuojamas projektas „NEOShield“. Tačiau iki jo rezultatų – dar mažiausiai treji metai.

Galingi lazeriai padeda mokslininkams aiškintis, kaip ankstyvojoje visatoje susiformavo galaktikų magnetiniai laukai. Beveik visos galaktikos, taip pat ir mūsų Paukščių Takas, turi magnetinius laukus, kurie gali lemti, kaip sparčiai gimsta žvaigždės. Tačiau kaip šie laukai atsirado – vis dar paslaptis, rašo SPACE.com.

Žemoji Žemės orbita neseniai sulaukė nemokamos pavasarinės švarinimosi akcijos. Ir dėl to reikia padėkoti Saulei. Paaiškėjo, kad pastaraisiais metais padidėjęs Saulės aktyvumas pašalino kai kurias palydovų nuolaužas, susitelkusias šiame regione, taigi jis tapo saugesnis kitiems palydovams ir astronautams, praneša NewScientist.com.

Turbūt daugelis žinote, jog žvaigždės, kurias matome naktiniame danguje, yra palyginus visai netoli mūsų. Toli esančiųjų šviesa susilieja į vieną balzganą Paukščių Taką – mūsų gimtosios Galaktikos viją. Šiauriniame danguje, esant geroms sąlygoms, kartais įmanoma pamatyti ir artimiausią didelę kaimynę – Andromedos galaktiką. Pietinio pusrutulio gyventojams pasisekė labiau: jie mato ir Galaktikos centrinius regionus, ir abu palydovinius Magelano debesis.

Atskleista, kad religingi žmonės jaučiasi laimingi ir patenkinti gyvenimu tik tose kultūrose, kur religija užima svarbią vietą visuomenėje.

Dabar neramūs laikai beieškant visatos trūkstamos materijos. Iš pirmo žvilgsnio, taip neturėtų būti. Giliai po žeme, keletas eksperimentų lyg ir aptinka tamsiąją medžiagą, iki šiol nematomą, kuri, manoma, sudaro apie 85 % visos visatos masės.

Šių metų birželio 5 dieną danguje bus galima stebėti reiškinį, kurio žmogaus akys neregės iki pat XXII amžiaus, o tiksliau – iki 2117 metų. Tą dieną Venera praskries priešais Saulę.

Naujas tyrimas parodė, kad grupiniai susirinkimai gali sumenkinti asmens protinius gabumus, rašo newser.com. Virdžinijos mokslininkai, suskirstę eksperimento dalyvius pagal jų IQ, pirmiausia jiems išdalijo žinias tikrinančias užduotis.

Daugiau kaip 3 kilometrų gylyje Viduržemio jūroje numatomas statyti „teleskopas“ atskleis naujas visatos paslaptis. 870 mln. litų kainuosianti jūros gelmių observatorija ieškos Žemę iš kosmoso atakuojančių dalelių, vadinamų neutrinais, rašo telegraph.co.uk.