Baigė kurti dirbtinę rageną

Mokslininkai paskelbė baigę kurti dirbtinę rageną, kuri, sujungta su žmogaus akimi, gali regeneruoti nervinį audinį ir atstatyti prarastą arba sutrikusią žmogaus regą.

Nors metodas daug žada jau dabar, pilnam jo efektyvumui pasiekti dar būtini papildomi tyrimai.

Tai yra pirmoji studija, kurioje įrodyta, jog dirbtiniu būdu pagaminta medžiaga gali padėti pažeistoje akyje atauginti natūralų audinį. Šis pasiekimas netolimoje ateityje turėtų padėti milijonams žmonių visame pasaulyje, kuriems iki šiol vienintelė alternatyva buvo laukti donoro ragenos transplantacijos.

Tyrime dalyvavo 10 pacientų iš Švedijos, kurių akių ragenos buvo patyrusios stiprius pažeidimus. Otavos ligoninės mokslinių tyrimų instituto specialistės May Griffith vadovaujama komanda iš kiekvieno paciento pažeistų akių pašalino nefunkcionuojantį audinį, pakeisdama jį iš rekombinantinio žmogaus kolageno pagaminta biosintetine ragena.

Po operacijų praėjus dviems metams, pacientų nuosavos ragenos ląstelės įaugo į implantą ir suformavo regeneruotą rageną. Operacijos metu pažeisti nervai taip pat ataugo, o gautoji „hibridinė“ ragena pagal visus požymius tapo labai panaši į normalų sveiką audinį.

Įdomu tai, kad pacientams nereikėjo naudoti jokių imunines atmetimo reakcijas slopinančių vaistų, kaip kad tipinių transplantacijų atveju. Galutinis rezultatas šimtaprocentinio efektyvumo, deja, nepasiekė – rega pagerėjo šešiems pacientams, išliko nepakitusi dviems ir pablogėjo taip pat dviems asmenims.

Ragena yra plonas permatomas kolageno sluoksnis, veikiantis kaip apsauginis akies obuolio „skydas“. Jis laužia pro jį praeinančią šviesą, kuri vėliau patenka į lęšiuką ir galiausiai į tinklainę. Trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas – visi šie sutrikimai yra nulemiami būtent ragenos pakitimų.

Vien JAV yra 120 milijonų žmonių, turinčių kurį nors iš šių sutrikimų. Jungtinių Tautų Pasaulio Sveikatos Organizacijos (WHO) duomenimis, ragenos sutrikimai taip pat yra pagrindinė aklumą sukelianti priežastis globaliu mastu.

Ragenos sutrikimams gydyti dažniausiai naudojami ragenų transplantai. JAV tokių transplantacijų atliekama maždaug po 40 tūkst. kasmet. Operacijos dažnai sukelia pašalinius poveikius, be to, besivystančiose šalyse jų atliekama gerokai mažiau.

Anksčiau šią vasarą publikuotoje Italijos mokslininkų studijoje buvo pademonstruota, jog iš nuosavų paciento kamieninių ląstelių laboratorinėmis sąlygomis galima išauginti pažeistoms ragenoms atauginti reikalingas ląstelių kultūras. Be to, egzistuoja aukštosiomis technologijomis pagrįsti chirurginiai regos atstatymo būdai, taikomi pagyvenusio amžiaus žmonių tinklainės funkcijai pagerinti.

Tačiau „pataisyti “ sudėtingą rageną, jau nekalbant apie jos kopijos sukūrimą, yra itin sudėtinga: pavyzdžiui, ji turi penkis sluoksnius, joje nevyksta kraujotaka ir deguonį ji įsisavina tiesiogiai iš oro. Tačiau sukurtoji ragena visgi paskatino pacientų organizmus atauginti dalį sudėtingo nuosavo audinio.

Studija vainikuoja beveik 10 metų trunkančius tyrimus. Tyrinėtojai bendradarbiauja su San Franciske įsikūrusia kompanija „FibroGen Inc.“, gaminančia sintetinėms ragenoms suformuoti reikalingą dirbtinį kolageno baltymą. Kolagenas yra pagrindinė ragenos sudedamoji dalis ir „FibroGen“ kol kas yra vienintelė kompanija, gaminanti rekombinantinę jo formą.

Gamybos metu žmogaus DNR sekos perkeliamos į mielių ląsteles, kurios pradeda gaminti sintetinę žmogaus kolageno baltymo versiją. „FibroGen“ teigia, jog biosintetinis kolagenas yra neatskiriamas nuo jo natūralaus varianto.

Rekombinantinis žmogaus kolagenas puikiai tinka naudoti žmogaus organizme, nes nesukelia su donoriniu organu arba gyvuliniu kolagenu susijusių problemų. Šalyse, kuriose nėra išplėtotas donorinis tinklas, tai gali tapti vieninteliu ragenos sukelto aklumo gydymo metodu.

„Atlikus kai kuriuos papildomus tyrimus, šis metodas galėtų padėti atgauti regą milijonams žmonių, kurie šiuo metu laukia transplantacijai reikalingos donorinės ragenos“, – sako M. Griffith.