Laidotuvių vaišės - viena seniausių žmonijos tradicijų

Izraelyje viename urve rasti ankstyviausios žinomos puotos liekanos rodo, kad žmonės jau prieš tūkstančius metų į laidotuves atsinešdavo maisto, o ši tradicija, kaip manoma, tikriausiai padėjo suformuoti dabartinę visuomenę, pirmadienį paskelbė mokslininkai.

Galilėjos regione esančioje archeologinėje vietovėje tyrėjai aptiko iškeptų vėžlių liekanų ir taurų kaulų prie vienos įtakingos moters, tikriausiai šamanės, kapo, kurio amžius - 12 tūkst. metų.

Šioje vietovėje mezolito epochoje gyvenę vadinamosios Natufo kultūros žmonės dar nebuvo pažangūs žemdirbiai, tačiau jau buvo sėslūs.

"Puotos tikriausiai atlikdavo svarbų vaidmenį derybose ir tvirtinant ryšius visuomenėje, vienijant bendruomenes ir bei mažinant... įtampą", - Konektikuto universiteto antropologė Natalie Munro (Natali Manro) ir jos bendradarbiai rašo straipsnyje, kuris buvo paskelbtas mokslo žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences".

"Manome, kad puotos, ypač susijusios su laidotuvėmis, padėdavo integruoti bendruomenes, suteikdamos vieningumo pojūtį", - sakoma N.Munro pranešime.

Laidotuvių puotų tradicija tikriausiai daug senesnė, tačiau jų aiškių pėdsakų tikriausiai išliko tik Natufo kultūros žmonėms pradėjus sėsliai gyventi šioje sausringoje vietovėje, nurodė tyrėjai.

Per šias laidotuves žmonės surentė didelį statinį ir kruopščiai pasiruošė puotai.

"Taurų medžioklė ir/arba 71 vėžlio sugavimas šia specifine proga yra įspūdingo masto užmojis", - pastebėjo mokslininkai.

Jų nuomone, ankstesnės medžiotojų ir rankiotojų bendruomenės veikiausiai nebūtų rengę tokios puotos, nes neturėjo pakankamai laiko, išteklių ir paskatų.