Po 50 metų Nemuno delta gali nuskęsti(1)

Vilniaus universiteto, Geologijos ir geografijos instituto mokslininkai teigia, kad po 50 metų Lietuvoje gali nuskęsti Nemuno delta.

Prie tokios išvados prieita, kai mokslininkai Donatas Pupienis, Gintautas Žilinskas ir Darius Jarmalavičius kartu su Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistais atliko Nemuno deltos šiaurinės dalies pokyčių analizę, paremtą kartografiniais 1910-2005 metų duomenimis.

Vilniaus universiteto, Geologijos ir geografijos instituto mokslininkai D. Pupienis, G. Žilinskas, D. Jarmalavičius kartu su Lietuvos geologijos tarnybos specialistais, remdamiesi kartografiniais 1910–2005 metų duomenimis, atliko Nemuno deltos šiaurinės dalies pokyčių analizę. Apibendrinant tyrimų rezultatus galima teigti, kad jei pirmoje XX a. pusėje sausuma intensyviausiai skverbėsi į Kuršių marias Atmatos (pav.) ir Vytinės žiočių rajonuose, tai XX a. antroje pusėje šiuose rajonuose nešmenų akumuliacija ženkliai sumažėjo.

Kaip teigiama Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) puslapyje, apibendrinti visos Nemuno avandeltos šiaurinės dalies (1910–2005 metai) sausumos pokyčiai rodo, kad per paskutinius 47 metus sausumos prieaugis avandeltoje sumažėjo 2,2 karto. Įtakos tam turėjo žymus Nemuno debito mažėjimas antroje XX a. pusėje, kurį nulėmė tiek gamtiniai veiksniai, tiek ir žmogaus veikla.

Nuo XX a. vidurio stebimas intensyvus Nemuno nuotėkio, o tuo pačiu ir jo nešmenų mažėjimas. Tam įtakos turėjo antropogeniniai (hidroelektrinių, tvenkinių statybos bei jų eksplotacijos, vandens permetimo iš Nemuno baseino į Dniepro baseiną) bei gamtiniai (Nemuno ir jo intakų vandeningumo mažėjimas dėl klimato kaitos) veiksniai. Kartu stebimas Baltijos jūros bei Kuršių marių vandens lygio kilimas ir žemės plutos grimzdimas Nemuno deltos rajone. Dėl šių priežasčių akumuliacijos procesų intensyvumas Nemuno avandeltoje pastaruoju metu mažėja.

Šiaurinėje Nemuno avandeltos dalyje sausumos prieaugis 1958–2005 metais, lyginant su 1910–1958 metais, sumažėjo daugiau nei 2,1 karto. Jei šios tendencijos išsilaikys ir ateityje, tai per artimiausią 50-tį akumuliaciją deltoje keis erozija. Kadangi Nemuno avandeltos paviršius lėkštas ir žemas – didžiojoje dalyje neviršija 0,3–0,5 m aukščio, o nemaža dalis yra ir žemiau jūros lygio, tikėtina, kad didžiajai daliai Nemuno avandeltos jau per artimiausius 50 metų kyla reali užliejimo grėsmė.

Dėl greito ir sunkiai prognozuojamo hidrografinio tinklo ir krantų pokyčių, upių deltose kyla daug pavojų: laivavedybos, potvynių, žvejybos ir net tarpvalstybinių (pvz., sienų nustatymo). Šias problemas dar gilina kylantis Pasaulinio vandenyno lygis, kuris pirmiausiai pažeis pajūrio žemumų bei deltų ekosistemas.

Skelbiama, kad šio tyrimo rezultatai pateikti publikacijai mokslo žurnale „Natural Hazards“.