Pirmasis šio amžiaus dešimtmetis Lietuvoje tapo permainų ir gilių sukrėtimu laikotarpiu. Ypač tai pastebima analizuojant demografinę padėtį, ekonominius, socialinius rodiklius ir mirtingumą. Kasmet šalį paliekantys lietuviai papildo užsienio valstybių biudžetus, tuo pačiu smukdydami gimtosios šalies ekonomiką. Šalia emigracijos žengia ir vis augantis gyventojų mirtingumas, prie kurio prisideda ir savižudybės.

Ekonominė krizė paveikė psichiką

Rugsėjo 10 dieną pasaulyje bus minima jubiliejinė, 50-oji, Savižudybių prevencijos diena. Tuo metu visame pasaulyje atkreipiamas ypatingas dėmesys į šios negandos priežastis, organizuojami mokymai, paskaitos, kuriose pasakojama, kaip to išvengti.

Nors per pastarąjį dešimtmetį šalyje savižudybių skaičius sumažėjo beveik trečdaliu, prieš kelis metus šie rodikliai vėl pradėjo didėti. Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais šalyje nusižudė 1138 žmonės. Tai 27 atvejais daugiau negu 2008 metais ir net 113 atvejų daugiau negu 2007-aisiais. Vienu iš veiksnių, sąlygojančių tyčinius susižalojimus, specialistai vadina 2007-2008 metų sandūroje pasaulį sukrėtusią ekonominę krizę bei jos padarinius.

„Kad socialiniai ar ekonominiai veiksniai nulėmė savižudybių skaičiaus didėjimą, galima laikyti tik prielaida. Kol kas tai nėra moksliškai įrodyta. Tačiau akivaizdu, kad tai sutapo su laikotarpiu, kai Lietuvoje prasidėjo ekonominė krizė, nemažai žmonių prarado darbus, dažniau pasitaikė depresijos atvejų“, - sako Valstybinio psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rusteika.

Kiekvieno piliečio kaina

Neseniai Japonijos Vyriausybė suskaičiavo, kokią žalą šalies ekonomikai daro savižudybės. Paaiškėjo, kad vien per 2009 metus Japonija prarado apie 31,8 milijardo dolerių pajamų. Į tai susidėjo ir medicininės išlaidos depresijos gydymui, pajamos, kurias prarado nusižudžiusiųjų šeimos, valstybei nesumokėti mokesčiai ir t.t.

Nors, atrodytų, žmogaus gyvybė yra svarbesnė už pinigus, tačiau psichiatras M. Rusteika tokį skaičiavimą vadina korektiškai tiesingu ir pagrįstu. „Dabar pastebimas didelis emigracijos mastas, į užsienį išvažiuoja darbingiausia, energingiausia dalis. O kas pasakys, kiek kainuoja vieno žmogaus išvažiavimas? Kiek valstybė netenka įmokų į pensinį fondą, kiek netenkama įplaukų į biudžetą? Manau, tai yra viena iš tų problemų, kuri turėtų būti sprendžiama pirmiausia“, - neigiamą savižudybių įtaką šalies ekonomikai įvardina VPSC direktoriaus pavaduotojas.

Pašnekovas priduria, kad kiekvienas Lietuvos žmogus turi savo kainą. Taigi, kiek jis kainuoja, tiek verta valstybė, ir atvirkščiai. O kiekvienas mirties atvejis mažina įplaukas į biudžetą. „Paimkim visą valstybę ir padalinkim iš žmonių ir sužinosim vieno žmogaus vertę. Toks iš tikrųjų turėtų būti skaičiavimas, nes valstybei žmogus svarbiausias“, - karčią tiesą įvardina psichiatras.

Preliminariais skaičiavimais, remiantis numatytu 2010 metų biudžetu, kiekvienas Lietuvos pilietis vertas apie 4500 litų. Tačiau nereikia pamiršti, kad valstybės skola siekia beveik trigubai daugiau, negu metinis biudžetas. Todėl, vadovaujantis aukščiau išsakyta logika, kiekvienas iš mūsų šaliai yra skolingas apie 11 tūkt. litų. Štai ir problemos paaiškinimas.

Klaidinanti statistika

Psichiatras taip pat pastebi, kad kritinės situacijos kartais žmones veikia priešingai – ne žlugdo, o mobilizuoja. Kaip pavyzdį specialistas pateikia praėjusio šimtmečio karus, kuomet savižudybių ne didėjo, o kaip tik mažėjo. Taigi, ekonominės problemos kartais gali žmogų priversti šaltai pažvelgti į situaciją ir ieškoti kitos išeities, o ne žaloti save. Vis dėlto, tam taip pat reikšmės turi ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, visuotinė šalies psichinė ir emocinės sveikatos būklė.

Nors dar visai neseniai savižudybės būdavo tapatinamos su alkoholio vartojimu, pastarųjų metų įvykiai, kai valstybė ėmė kreipti ypač didelį dėmesį svaigalų prevencijai, privertė mokslininkus pakeisti savo nuomonę.

 „Buvo toks momentas, kai Lietuvoje ypač plito alkoholio vartojimas, didėjo psichozių. Tuo pat metu augo ir savižudybių skaičius. Ypač tai atsispindėjo vyrų tarpe. Pastaraisiais metais, kai prasidėjo mažėjimas, ta prielaida ėmė strigti. Savižudybių ėmė mažėti, o psichozių toliau didėjo. Ir dabar kelis pastaruosius metus, kai savižudybių skaičius didėja, alkoholinių psichozių kaip tik mažėja“, - sociologinį reiškinį komentuoja psichiatras.

Šį nesutapimą M. Rusteika aiškina tuo, kad kai žmonės patiria psichozę, dažniausiai jie būna greitai pastebimi, izoliuojami ir priverstinai gydomi.

Prioriteto etiketė finansavimo negarantuoja

Pagrindines savižudybių priežastis nustatyti nelengva. Tam reikalingi platūs tyrimai, apimantys didelę šalies teritorijos dalį, o juose turėtų dalyvauti ne keli šimtai, bet keli šimtai tūkstančių žmonių. Tik tokiu atveju mokslininkai galėtų sukurti priežasčių analizes ir pateikti išvadas. Toks būdas būtų naudingas ne tik mokslo labui, tačiau ir pačiai valstybei, kuri į žmogų žiūri kaip į ekonominių rodiklių stabilumo garantą.

„Buvo kelis kartus iškeltas klausiamas, kad toks tyrimas turėtų būti vykdomas. Buvo priimti strateginiai dokumentai, patvirtintos programos, o kai atėjo laikas finansuoti, pasirodo, finansų ir negaunam. Ir ši istorija kartojasi jau kelis kartus“, - pasakoja M. Rusteika.

Šiuo metu taip pat yra priimta psichikos sveikatos strategija, kurią Vyriausybė netgi yra įtraukusi į prioritetinių projektų sąrašą. Tačiau lėšų jai ir vėl nepakanka. „Norai geri, bet norint padaryti tikslią analizę, Lietuvoje tai tampa antraeiliu dalyku“, - priduria specialistas.