Didžiąją savaitę iki Velykų įprasmins nemokamas koncertas "In monte Oliveti" (Alyvų kalne), kuriuo Vilniuje pradedamas sakralinės muzikos festivalis.

Trečiadienį sostinės Šv. Ignoto bažnyčioje Didžiosios Savaitės giesmes, skambančias Katalikų Bažnyčioje nuo Verbų sekmadienio iki Velykų vigilijos, atliks Vilniaus arkikatedros grigališkasis choras "Schola Gregoriana Vilnensis" (vad. Dainius Juozėnas) ir kamerinis choras "Aidija" (vad. Romualdas Gražinis).

Lotynų liturgijoje ypač prasmingos yra Didžiojo Ketvirtadienio, Penktadienio ir Šeštadienio apeigos, kuriose minimos paskutiniosios Jėzaus Kristaus gyvenimo žemėje dienos, ruošiamasi pasitikti prisikėlimą. Ypatingi ir grigališkojo choralo giesmių tekstai, pranašų, psalmininko ar Bažnyčios tėvų lūpomis kalbantys apie Viešpaties kančią ir naujo gyvenimo viltį, o giesmių melodijos meistriškai išryškina šias susikaupimo nuotaikas.

Pasak muzikologės Živilė Stonytės, įspūdingiausi liturginiai tekstai giedami per naktinių budėjimų (vigilijų) valandą. Tokia maldos praktika Europos vienuolynuose įsitvirtino ankstyvaisiais viduramžiais ir nepakito iki mūsų dienų. Ši liturginė valanda (dar vadinama "tenebrae" - "sutemomis" dėl to, kad buvo giedama beveik visiškoje tamsoje, vis užpučiant po žvakę) yra sudėtingos struktūros, sudaryta iš antifonų, psalmių, skaitinių ir responsorijų. Čia skamba ir Jeremijo raudų tekstai iš Senojo Testamento. "Schola Gregoriana Vilnensis" atliks fragmentus iš šių liturginių valandų.

Liturginiais šių giedojimų tekstais parašyta ir daug chorinės muzikos. Lietuvių choro muzikos klasika yra tapę kompozitoriaus Juozo Naujalio (1869-1934) motetai, sukurti pagal Didžiojo Ketvirtadienio responsorijų tekstus. Didžiojo Penktadienio nakties apeigoms motetus 2001 m. sukūrė kompozitorė Kristina Vasiliauskaitė, tačiau iki šiol jie atlikti tik keletą kartų. Šiuos įspūdingus lietuvių kompozitorių chorinius opusus, papildęs Vakarų Europos klasikų Tomaso Luiso de Viktorijos (Victoria) (1548-1611), Pablo Kazalso (Casals) (1876-1973) ir Fransiso Pulenko (Francis Poulenc) (1899-1963) motetais, atliks kamerinis choras "Aidija".

Abu chorai koncertą baigs Gregorijaus Alegrio (Gregorio Allegri) (1582-1652) psalme "Miserere". Žymusis italų kompozitorius šį kūrinį parašė Didžiojo Trečiadienio apeigoms Siksto koplyčioje, ir jo negalima buvo perrašinėti ar atlikti kur kitur ar kitomis progomis. Tačiau keturiolikmetis Mocartas, viešėdamas Romoje, apeigų metu išgirdo "Miserere" ir, grįžęs namo, jį iš atminties užrašė. Taip paplitęs visoje Europoje iki šiol G. Alegrio "Miserere" laikomas populiariausiu choriniu "a cappella" kūriniu.