„Mums ir šiandien  būtina kuo glaudžiau telkti  ne tik Lietuvos visuomenės, bet ir visos tarptautinės bendrijos pastangas, kad dabartinė savo akimis Antrojo pasaulinio karo baisybių neregėjusi karta suvoktų Holokausto kaip unikalaus pobūdžio rasinio nusikaltimo atsiradimo prielaidas, jo apraiškas“, - pabrėžė viceministrė.

Pasak jos, daugelio pasaulio valstybių mokslininkų tyrimai apie šio ir kitų totalitarinių režimų nusikaltimų panašumus ir skirtumus padeda geriau suvokti, „iš kokių blogio sėklų atsiranda ir  įsigali neapykanta kitos rasės, tautybės ar tikėjimo žmonėms, kuri nusineša milijonus gyvybių“.

Kartu tai leidžia lengviau surasti veiksmingų būdų, kaip užkirsti kelią antisemitizmui, ksenofobijai, bet kokiam žmonių supriešinimui, gresiančiam kruvinais konfliktais.

A.Skaisgirytė-Liauškienė dalyvavo Žydų kultūros ir informacijos centre, buvusioje Vilniaus geto teritorijoje, atidarytoje unikalioje geto slėptuvės “Malina” ekspozicija. Ji supažindina su    “malinomis” – taip buvo vadinamos geto slėptuvės, kuriose nacių okupacijos metais Lietuvoje žydai bandė gelbėti savo ir artimųjų gyvybes.

Centro galerijoje taip pat atidaroma fotografo Rimanto Dichavičiaus unikalių nuotraukų paroda ”Paminklas paminklui”. Šiose  nuotraukose liko užfiksuotos buvusios žydų kapinės Vilniuje,  Olandų gatvėje. Kapinės sovietų valdžios buvo sunaikintos 1965 metais.

Tarptautinei Holokausto dienai skirti renginiai taip pat vyko Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre bei kitose sostinės ir kitų Lietuvos vietovių kultūros ir švietimo įstaigose. Lietuvos žydų bendruomenės salėje, pavadintoje garsaus smukininko Jašos Heifeco vardu,  iškilmingame Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos renginyje koncertavo choras „Jauna muzika“.

Lietuvos diplomatinė tarnyba užsienyje mini Holokausto aukų atminimą kartu su Lietuvos kilmės žydais, dalyvauja tarptautinių  institucijų, nevyriausybinių organizacijų minėjimuose, praneša URM.