Karštligiškos Vyriausybės pastangos bet kokia kaina išplėšti iš verslo paskutinį litą ir taip lopyti didėjančią biudžeto skylę žlugdo verslą, ūkininkus, didina nedarbą, retina mokesčių mokėtojų gretas.

Atėmus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas iš viešbučių ir restoranų paslaugų, daržovių prekybos, padidinus akcizą mažiesiems aludariams gatvėje atsidūrė tūkstančiai darbuotojų. Mokesčiai suryja apyvartines lėšas, todėl bendrovės užsidaro net ir gamindamos paklausią produkciją. Bandymas per mokesčius atimti paskutinius litus iš smulkaus ir vidutinio verslo negelbsti valstybės biudžeto ir „Sodros“, o tik didina bedarbių būrį.

Smūgis aludariams

„Nesuprantu, kaip galima šitaip lengvabūdiškai žlugdyti verslą, mažas lietuviško kapitalo įmones, didinti nedarbą. Per naktį Vyriausybė nusprendusi padidinti akcizo mokestį išsyk iš mūsų atėmė 300 tūkst. Lt apyvartinių lėšų“, – piktinosi Biržų alaus bendrovės „Ponoras“ direktorius Gediminas Spalvis. „Ponoras“ kartu su viena seniausių čekų alaus daryklų „Chodovar“ investavo 3 mln. Lt į įrenginius ir planavo užimti 3 proc. alaus rinkos. „Iš pradžių buvome nusiteikę optimistiškai, o dabar jau nežinome, ar išgyvensime“, – apgailestavo direktorius. Pasak mažųjų alaus daryklų asociacijos pirmininkės Linos Šiliekienės, per 9 mėnesius savo veiklą nutraukė 4 alaus daryklos. Neseniai bankroto byla iškelta senas alaus gamybos tradicijas turinčiai įmonei „Pasvalio gėrimai“.

Atima apyvartines lėšas

„Įmonės žlunga vien dėl apyvartinių lėšų trūkumo, – teigė L.Šileikienė. – Pernai 10 proc. padidintas akcizo tarifas visam alui, o šiemet panaikinta akcizo lengvata mažiesiems gamintojams, tad akcizo mokestis mums padidėjo iki 120 proc.“ Blogiausia, kad įmonėms akcizo ir PVM mokesčius tenka mokėti avansu ir bendrovė gali žlugti vien dėl valstybės sukurto apyvartinių lėšų defi cito.

„Tai mums – peilis po kaklu, nes bankai paskolų neteikia, o mokesčius tenka mokėti nesulaukus pinigų iš prekybos, – kalbėjo L.Šileikienė. – Mažos daryklos daugiausia įsikūrusios regionuose, kur nėra jokio kito darbo. Bet įmonės priverstos atleisti darbuotojus, mažinti algas, tad valstybė surinkdama tuos kelis milijonus iš akcizo netenka darbuotojų mokamų mokesčių, didina socialinę įtampą, turi mokėti pašalpas atleistiems specialistams.“ Asociacijos duomenimis, mokesčių lengvatos mažiesiems aludariams galioja visose ES šalyse.

Žlugdomas turizmas

Daugelis ES šalių skrupulingai saugo ir tuos, kurie daro įtaką turizmo verslui. Siekdamos skatinti atvykstamąjį turizmą kitos valstybės krizės metu specialiai sumažino PVM mokesčius viešbučiams ir restoranams, kad šie nežlugtų ir išgyventų. Lietuvoje viskas daroma priešingai. Pernai atvykstamasis turizmas šalyje sudarė 5,5 proc. eksporto, iš kurio gauta 3 mlrd. Lt. Akivaizdu, kad šiemet neteksime mažiausiai kelių šimtų milijonų, kuriuos galėtume uždirbti iš užsieniečių. Nieko nepadaryta, kad būtų išsaugota nacionalinė oro transporto įmonė, o vietoj to proteguota latvių bendrovė „AirBaltic“, tad tapome tik Rygos priemiesčiu. Negana to, panaikinta ir PVM lengvata viešbučiams. „Vyriausybė ne tik neskatina atvykstamojo turizmo, bet ir blogina jo sąlygas, – įsitikinusi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. – 20-yje iš 27 ES šalių apgyvendinimo paslaugoms taikoma nuo 5 iki 10 proc. PVM, nes tai ir yra pagrindinis mokestis, užtikrinantis šalies konkurencingumą. Tuo tarpu Lietuvoje mokesčiai padidinti.“ Turizmo, viešbučių ir restoranų versle šiemet darbo jau neteko daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

Daržininkai biudžeto neišgelbės

Iš rinkos per mokesčius išstumiamos ir savos daržovės. Daugelyje ES šalių daržovėms taikomas vos kelių procentų PVM, o kaimyninėje Lenkijoje – tik 3 proc. Lietuvoje jis sudaro 21 proc. „Daugumoje šalių tokie dideli PVM tarifai kaip pas mus yra taikomi prabangos prekėms, bet ne maisto produktams. Ir juo labiau ne daržovėms ir vaisiams“, – kalbėjo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofi ja Cironkienė. Direktorė piktinosi, kad su mokesčių inspekcija augintojai turi atsiskaityti dar negavę pajamų iš supirkėjų.

„Prekybos tinklai tam, kad išsaugotų vartotoją ir nesumažintų savo pelno, padidinto PVM tarifo naštą perkelia ant augintojo pečių, – apgailestavo ji. – Sutartyse daržovių augintojams įrašomi dar didesni mokesčiai dengti prekybos įmonių logistikos, apyvartos, marketingo išlaidoms.“ Z.Cironkienės įsitikinimu, Vyriausybė daugiau pinigų į biudžetą iš daržovių tikrai nesurinks. „Vartotojai dar mažiau pirks, smulkesni augintojai išsiregistruos iš PVM mokėtojų, o netoli ūkių gyvenantys žmonės, ieškodami pigesnių produktų, dažniau užsuks nusipirkti produkcijos tiesiogiai iš augintojų ir nemokės jokio PVM. Tad valstybės ekonomikos politika yra nieko verta“, – nukerta Zofi ja Cironkienė.

Perdėtas taupumas veda į pražūtį

Daiva Rakauskaitė, Finansų analitikų asociacijos prezidentė, sako, kad taupymo vajus visiškai išbalansavo vartojimą. Jau perkame daug mažiau nei reikia būtiniesiems poreikiams, o tai žlugdo verslą ir didina bedarbių skaičių. Tuo tarpu valdžia nieko daugiau nesugalvoja, tik kaip dar labiau didinti mokesčius, ir tikisi, kad situacija kada nors pagerės savaime. Iš tikrųjų tokiu būdu pagerėjimo nesulauksime. Būtina skatinti verslą, kuris kuria darbo vietas, mažinti mokesčių naštą.

Valdžia naiviai įtikėjo skaičiais

Zigmas Balčytis, Seimo narys, teigia, kad akivaizdu, kad padidintas PVM ir lengvatų kai kuriems jo mokėtojams atėmimas nedavė jokių rezultatų – biudžeto defi - citas ir toliau auga, įmonės bankrutuoja, didėja šešėlinio verslo dalis. Aš ir dar keli Seimo nariai siūlėme grąžinti buvusį PVM tarifą ir lengvatas, tačiau nebuvome išgirsti. Tiesa, Vyriausybė jau pradeda suprasti, kad jos politika neduoda lauktų vaisių ir prakalbo apie kai kurių mokesčių mažinimą. Ši valdžia nelabai suvokia, kad pasitelkus vien aritmetiką toli nenuvažiuosi: dukart du versle ne visada yra keturi.